- abejutas
- 4 abejùtas, -à adj. (4)
1. Rm vidutiniškas, pakenčiamas: Jis dar abejùtas žmogus, bet kad ji ragana Nmn. Rugių abejùtą vežimą parvežėm Mrs. Šiemet dar abejùtos bulvės, bet pernai visai mažai prikasėm Srj. Šiandien dar abejùtas kelias, vakar visai neišvažiavom Rdm. Jų duona dar abejutà, gali valgyt Rdm.
abejùta n.: Kad tep visada būtų, dar būtų abejùta Nmn. abejutaĩ adv.: Šiemet javai abejutaĩ atrodo Lš. Prikūliau šiemet rugių abejutaĩ Al. Da abejutaĩ (ne per daug) palijo Brb.2. abejingas: Idant mes ... nebūtumbim abejutos vieros MP82.
Dictionary of the Lithuanian Language.